šluotininkas

šlúotininkas (-inykas KŽ; M), -ė smob. (1) KI219, NdŽ, KŽ 1. I, KI219, L, Rtr, Ser, KŽ žr. šluočius: Jeigu pamatysi šlúotinyką, nupirk kokias dvi šluotas Sb. Šitoj trobelėj šlúotinykas riša šluotas Zp. Eik tu pas to šluotininko, pasiklausk, kaip jam einas gyventi LMD(Šlv). 2. menk. kas didelėmis puokštėmis, šluotomis skina, niokoja augalus: Tie šluotininkai nutremps tuoj viską KlK28,84. 3. menk. kiemsargis: Šlúotinyko žmona, tai ir nosį kelia (juok.) Alvt.